sudermė

sudermė̃ sf. (3^b) KŽ 1. Sut, N, [K], M taika, vienybė, sandora, dermė: Sudermė, sandara SD305. Heretikai neturi vienybės ir sudermės nei terp savęs, nei su bažnyčia SPI255. Duok dvasią sudermės brš. Nepridera su juomi gyventi sudermėje prš. Nuskriaustai davinėjo 100 rublių sudermės (kad būtų atkurta santaika), bet ta priimti pinigų nenori sutikti rš. 2. L tarpvalstybinė sutartis, kontraktas: Mes tą savo liuosybę sudermėje su lenkais pražudėme tada, kada galėjome dar ir ginties V.Piet. Tarp Vidžemio ir Ėstijos tapė sudermė sutarta rš. ║ tokią sutartį įforminantis dokumentas: Ant sudermės atsiranda ir Vytauto spaudelė rš. 3. sąlyga: Priesilenkiau ant to susinešęs su svečiais su tokia sùderme, jei visus savūsius parkalbės I.